atbumbėti


atbumbėti
1 atbumbė́ti, àtbumba (atbùmba),-ė́jo intr. priešais kalbėti, atkirsti: Ji jau papratus barant prieš mane atbumbė́ti Skr. | refl.: Katrą tik pajudinai (paraginai), tuoj ir atsibumbė́jo Gs. \ bumbėti; apibumbėti; atbumbėti; išbumbėti; nubumbėti; pabumbėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • apibumbėti — 1 apibumbėti, apìbumba (apibùmba), ėjo tr. apibarti: Pati mane apìbumba Mžš. | refl.: Su tuo seniu apsibumbėjai, i vė gerai Gs. bumbėti; apibumbėti; atbumbėti; išbumbėti; nubumbėti; pabumbėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bumbėti — 1 bumbėti, bum̃ba (bùmba), ėjo 1. žr. 1 bambėti: Senis vis bum̃ba ir bum̃ba – jam vis negerai Kt. Ją norėk pabarti, o ji visados bùmba Skr. Pareik namo girtas, tai ir bùmba kokią valandą Smn. Turiu raktelius skambančius, senus tėvelius… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbumbėti — 1 išbumbėti, ìšbumba (išbùmba), ėjo tr. bumbant išsakyti: Kad tik kas kiek negerai, tuoj ir ìšbumba, iššneka Gs. bumbėti; apibumbėti; atbumbėti; išbumbėti; nubumbėti; pabumbėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nubumbėti — 1 nubumbėti, nùbumba (nubùmba), ėjo intr. sukalbėti: Tik nubumbėjo po nosim, ir viskas Lp. bumbėti; apibumbėti; atbumbėti; išbumbėti; nubumbėti; pabumbėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pabumbėti — 1 pabumbėti, pàbumba (pabùmba), ėjo intr. kiek bumbėti, murmėti: Tylėk, pabumbė̃s ir nustos Št. bumbėti; apibumbėti; atbumbėti; išbumbėti; nubumbėti; pabumbėti …   Dictionary of the Lithuanian Language